Varžytinėse – ir „Lietuvos“ kino teatras

2010-06-08

Perspektyva: jei "Lietuvos" kino teatro pastato parduoti nepavyks, jis atiteks Vilniaus savivaldybei.

Kino teatras „Lietuva“, kaip ir prekybos centras „Gedimino 9“, bus parduodamas varžytinėse. Juos finansavę bankai gali patys užsiimti kino ir prekybos verslu.

„Lietuvą“ parduos negreit

„Lietuvos“ kino teatro pastatą valdančiai bendrovei „Rojaus apartamentai“ bankroto byla iškelta dar vasarį, tačiau pastatas varžytinėse atsidurs dar negreit.

„Žinoma, pastatas keliaus į varžytines. Kaina dar nenustatyta. Bus šaukiamas kreditorių susirinkimas, jame bus nustatyta ir kaina. Data dar nenustatyta, nes teismas dar nepatvirtino kreditorių sąrašo“, – diena.lt sakė „Rojaus apartamentų“ bankroto administratorius Robertas Dumbliauskas.

Anot jo, lemiamą žodį dėl pastato kainos tars pagrindinis bankrutuojančios įmonės kreditorius, SEB bankas. Bankroto administratorius nesiryžo prognozuoti, kada kino teatras atsidurs varžytinėse.

Bankas slapukauja

Banko atstovai nuo komentarų kol kas susilaiko. SEB banko grupės ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas „Vilniaus dienai“ teigė, kad dar per anksti kalbėti apie galimą pastato kainą ar paties banko dalyvavimą varžytinėse.

Primename, kad „Rojaus apartamentų“ savininkai dėl žlugusio verslo kaltina kino teatrą mėginusį išsaugoti judėjimą „Už Lietuvą be kabučių“. Verslininkai skelbėsi sieksiantys iš visuomenininkų prisiteisti net 8 mln. litų, tačiau šios kalbos pastaruoju metu aptilo.

„Swedbank“ pirks „Gedimino 9“?

Bankrutuojančią prekybos centro „Gedimino 9“ valdytoją, bendrovę „Ajolas“, finansavęs „Swedbank“ neatmeta, kad bankas pats dalyvaus pastato varžytinėse ir mėgins jame plėtoti verslą.

„Kaip jau žinote, šiuo metu yra pradėta prekybos centrą valdančios bendrovės „Ajolas“ bankroto procedūra ir paskirtas bankroto administratorius. Tuo atveju, jei bankroto administratorius paskelbs varžytines, „Swedbank“, kaip ir bet kuris kitas jomis susidomėjęs verslo subjektas, įvertins savo galimybes jose dalyvauti ir jei priims sprendimą dalyvauti, dalyvaus lygiomis teisėmis su kitais“, – „Vilniaus dienai“ sakė „Swedbank“ komunikacijos vadybininkė Orinta Barkauskaitė.

Bankas, pagrindinis bankrutuojančio „Ajolo“ kreditorius, turi teisę nustatyti pradinę milžiniško pastato, esančio pačioje Vilniaus širdyje, kainą. Tačiau kokia ji bus – neatskleidžiama. O. Barkauskaitė tik užtikrino, kad bankininkai nekliudys „Gedimino 9“ dirbti.

„Šiuo metu, vykstant bankroto procedūrai, bankui kaip vienam iš kreditorių svarbu, kad būtų užtikrinta sklandi prekybos centro „Gedimino 9“ veikla ir prekybos centras teiktų kaip iki šiol savo paslaugas klientams ir būtų užtikrintos reikiamos veiklos sąlygos nuomininkams“, – teigė pašnekovė.

Bankas nekomentuoja, kokią sumą žlugęs „Ajolas“ liko skolingas. Kaip jau skelbėme, „Gedimino 9“ varžytinėse gali atsidurti jau rugpjūtį.

Mažins kainą, kol parduos

Tiesa, „Lietuva“ ir „Gedimino 9“ bankininkams gali atitekti ir tokiu atveju, jei SEB ir „Swedbank“ to ne itin norės. Mat galimi du varžytinių scenarijai. Pagal pirmąjį bankrutuojančių įmonių turtas būtų piginamas tol, kol atsirastų pirkėjas. Antrasis scenarijus bankams būtų labai skausmingas – jei varžytinėse pastatų nepavyktų parduoti, juos tektų nurašyti ir atiduoti sostinės savivaldybei.

„Turtas varžytinėse pardavinėjamas tol, kol parduodamas. O jeigu turtas visiškai nelikvidus, jis pereina savivaldybės žinion. Pastatai bus nukainojami tol, kol kas nors juos nupirks. Priešingu atveju bankroto administratoriai turtą kaip nelikvidų perduos savivaldybei“, – „Vilniaus dienai“ sakė Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos valdybos narys Gintaras Grinius.

Pasak jo, bankai gali dalyvauti bankrutuojančių įmonių, kurias finansavo, turto varžytinėse. „Bet jų kreditoriniai reikalavimai nebus įskaityti į varžytinių kainą“, – pridūrė G. Grinius. Taigi bankai, bent jau teoriškai, turi patys sau sumokėti ir bent iš dalies padengti žlungančių įmonių skolas, o pastatai vien už skolas jų žinion nepereis.

Pašnekovas teigė, kad „Lietuvos“ ir „Gedimino 9“ likimą lems kreditorių nustatyta kaina. „Jeigu objektai įvertinami realia kaina, jie parduodami gana greitai, atsiranda bet kokio objekto pirkėjų. Bet būna ir per aukštų kainų, tada varžytinės užsitęsia“, – sakė G. Grinius.


http://www.valstietis.lt/Pradzia/Rubrikos/Lietuvoje/Varzytinese-ir-Lietuvos-kino-teatras