Reclaim
EN LT



Kas vietoje „Lietuvos“ kino teatro?.. 2008-0710

2008.07.10 19:16  balsas.lt

Tomas Čyvas

Kas vietoje „Lietuvos“ kino teatro? – kova tęsiasi

Visuomenininkų judėjimas „Už Lietuvą be kabučių“, tęsiantis kovą dėl kino teatro „Lietuva“ ateities, ketvirtadienį pareiškė nepasitikįs pažadais, jog šioje vietoje iškilsiančio komplekso dalimi bus nekomerciniam kinui skirtos salės.

Tokius nuogąstavimus judėjimo dalyviai pareiškė po to, kai vakar Vilniaus savivaldybės Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų  komitetas svarstė UAB „Rojaus apartamentai“ detalųjį planą, kurį ketinama įgyvendinti nugriovus paskutinį Vilniaus senamiestyje „Lietuvos“ kino teatrą.

Pasak visuomenininkų išplatinto pareiškimo, posėdyje paaiškėjo šokiruojančių dalykų apie sutartį dėl garantijų, kad „Rojaus apartamentuose“ bus 2 kino salės, kurias reklamuoja plėtros bendrovė.  

Siūloma atidėti balsavimą

Komiteto pirmininkas Vidmantas Martikonis pavadino šią sutartį „tam tikru mulkinimu“.  Portalui „Balsas.lt“ miesto tarybos narys, atstovaujantis Liberalų sąjūdį, tvirtino, jog sutarties projektas tebuvęs pateiktas vakarykščio posėdžio metu.

Verslininkai įsipareigoja kino sales išlaikyti tik 5 metus.  Vienintele sankcija - 1000 lt bauda per mėnesį.  Tai yra – sumokėjusi 60 000 lt baudos, plėtros bendrovė gali atsikratyti visų įsipareigojimų ir uždaryti kino sales. „Tenorime tik garantijų, kad ten išliks kultūrinės erdvės – net nebūtinai nekomercinis kinas, kuriam numatyta vietų ir kituose Vilniaus objektuose. To minėtas sutarties projektas nei kiek neužtikrina“, - aiškino V. Martikonis.

Garantijų negalėjo pateikti ir „Rojaus apartamentų“ projektą remiantis žymus režisierius A. Matelis.  Jis pripažino, kad sutarties nėra matęs, o garantijomis nesidomėjo.  Vienintelė garantija, anot režisieriaus - jo paties geras vardas.  Režisierius prisipažino, kad yra galvojęs „kritiniu atveju imti paskolą iš banko".

Balsavimas dėl „Rojaus apartamentų" projekto Vilniaus Taryboje buvo numatytas jau liepos 16 dieną. Judėjimo Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komitetas, kaip patvirtino jo pirmininkas V. Martikonis,  pasiūlė šį klausimą atidėti.
 
Verslininkai: savivaldybė pati nepasako ko nori

Anot visuomenininkų, birželio 18 dieną miesto Tarybos posėdyje UAB „M2 Invest" atstovai pirmą kartą viešai pripažino, kad kino salių ateitis nėra užtikrinta jokiais juridiniais įsipareigojimais.

UAB „M2 Invest" direktorius Dalius Kaveckas portalui „Balsas.lt“ sakė, kad tai netiesa. „Esamos sutartys, mūsų bendrovę, koordinuojančią plėtrą, įpareigoja ten išsaugoti erdves kinui. Rengiama infrastruktūros sutartis turi tai detalizuoti“, - tvirtino verslininkas.

Pasak D. Kavecko, kalta yra pati savivaldybė ir minėto komiteto pirmininkas. „Mes pateikėme savo projektą, kaip atskaitos tašką diskusijoms ir neišgirdome, kokia yra savivaldybės pozicija. Jokių siūlymų, jokios pozicijos, kuri savivaldybę tenkintų, nebuvo pateikta. Mes gi negalime atlikti visų darbų ir už sostinės valdžią bei valdininkus“, - stebėjosi D. Kaveckas. Anot jo, savivaldybės atstovai nenurodė nei sumos, kuri juos tenkintų, nei įvardijo norimų garantijų pobūdžio.

D. Kaveckas tvirtino, jog savivaldybei netgi siūlyta už savikainą nusipirkti tas komplekso patalpų dalis, kuriose turi būti minimos kultūrinės erdvės, siūlyta jas išnuomoti ar kitaip perleisti, tačiau konkrečių atsakymų iš miesto valdžios esą nesulaukta.

Judėjimo „už Lietuvą be kabučių" nariai minėtos sutarties nėra matę, nes savivaldybės tarnautojai vengia ją viešinti.  Judėjimas yra įsitikinęs, kad sutartis turi būti pateikta viešam visuomenės svarstymui. Kino salės nėra numatytos ir detaliojo planavimo sąlygose: leidžiama statyti tik gyvenamąjį namą su komercinėmis patalpomis pirmame aukšte.  

Ginčas dėl paveldo

„Rojaus apartamentų" projektas yra sukėlęs ginčų (pvz.,- čia ir čia) ir paveldo apsaugos požiūriu.

Visuomenės atstovai yra kreipęsi ir į tarptautines organizacijas. „Alternatyvi kultūros paveldo komisija, vienijanti apie 20 visuomeninių organizacijų, kreipėsi į Lietuvos ambasadorę prie UNESCO I. Marčiulionytę ir KPD direktorę D. Varnaitę perspėdama, kad nugriovus „Lietuvą" planuojama statyti carizmo laikotarpio architektūros imitaciją, ignoruojant LDK vertybes, dėl kurių saugomas Vilniaus senamiestis“, - pabrėžia visuomenininkai“.

Lietuvos ambasadorė prie UNESCO I. Marčiulionytė ir KPD direktorė D. Varnaitė pasiūlė surengti viešą diskusiją ir dar kartą atsakingai apsvarstyti paveldo apsaugos problemas.

Atsakydama į visuomeninių organizacijų kreipimąsi, Lietuvos ambasadorė prie UNESCO I. Marčiulionytė pažymėjo, kad „Vilniaus senamiestis į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą buvo įrašytas ne dėl carinio laikotarpio architektūros – pasaulinį pripažinimą pelnė charakteringa Vilniaus senamiesčio gatvių tinklo struktūra, gotikos, renesanso, klasicizmo ir baroko architektūros paminklai. Pasaulio paveldo komitetas pabrėžė, kad Vilnius, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė, įtaką viso regiono architektūros ir meno plėtotei turėjo XIII – XVIII amžiais“.

Diskusija apie „Rojaus apartamentų" projektą įvyks liepos 14 dieną, 15 val. Atviros Lietuvos Fondo patalpose.  Joje dalyvaus kultūros paveldo specialistai, tarptautinė kultūros paveldo ekspertė, ICOMOS narė Jūratė Markevičienė, paminklosaugininkas Naglis Puteikis, Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento rengėjai, Savivaldybės atstovai ir kiti.

Verslininkų nauji pasiūlymai

Netikėtai perskambinęs D. Kaveckas portalą papildomai informavo, kad „M2 Invest" sutinka prisiimti įsipareigojimus 25 metus išlaikyti kino sales, o įsipareigojimo nevykdymas per metus įmonei kainuotų 100 tūkst. litų. D. Kaveckas tikino dabar laukiąs savivaldybės atstovų atsako į pateiktą pasiūlymą.

Savivaldybės komiteto pirmininkas V. Martikonis portalui sakė, jog tai jau būtų panašiau į tikrą pasiūlymą. „Kol kas nesu apie tai girdėjęs, bet reiktų skaityti konkrečius pasiūlymus, pateikiamus dokumentų pavidalu. svarbu žinoti ką būtent jie ten garantuoja minėtomis sumomis ir terminais", - sakė V. Martikonis.

Judėjimo „Už Lietuvą be kabučių" aktyvistė Rasa Kalinauskaitė portalui teigė nesanti sužavėta šio pasiūlymo, nes žemė verslo atstovams atitenkanti 99 metų laikotarpiui. „Kodėl garantijos nnegalėtų būti taikomos visam šiam laikui?", - klausė visuomenininkė.

http://www.balsas.lt/naujiena/204229