2006 06 20

Laiškas UNESCO. Dėl kultūros paveldo ir viešųjų kultūrinių erdvių naikinimo pasaulio paveldo objekte

UNESCO Pasaulio paveldo komiteto nariams

UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 30 sesijos (Vilnius, 2006 liepos 8-16 d.d.) dalyviams

UNESCO Pasaulio paveldo centro Direktoriui  p. Francesco Bandarin

K R E I P I M A S I S

2006 m. birželio 20 d., Vilnius

 Dėl kultūros paveldo ir viešųjų kultūrinių erdvių naikinimo pasaulio paveldo objekte – Vilniaus istoriniame centre

Šių metų liepos 8-16 dienomis Vilniuje vyks UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 30-oji sesija. Šis renginys mums –  žemiau pasirašiusiems Vilniaus piliečiams, visuomeninių iniciatyvų dalyviams ir nevyriausybinių organizacijų nariams –  yra dar viena proga pareikšti savo susirūpinimą dėl pastaraisiais metais pasaulio paveldo vietovėje – Vilniaus istoriniame centre vykdomos nedarnios naujos miesto plėtros, dėl kurios naikinamas autentiškas kultūrinis paveldas, o iš visuomenės atimamos viešosios kultūrinės erdvės.

Pastaraisiais metais įvairios vilniečių iniciatyvinės grupės jau kreipėsi į Pasaulio paveldo komitetą dėl kultūros paveldo naikinimo šiame UNESCO saugomame objekte: Dėl Vilniaus savivaldybės planuojamos didelio požeminių automobilių parkavimo aikštelių komplekso statybos (2001 03 01); Dėl naujos plėtros, naikinančios Vilniaus istorinio centro autentiškumą (siluetą ir panoramas, vidaus erdves, archeologinį paveldą, viešąsias erdves, senųjų ansamblių ir pastatų architektūrą) ir dėl Vilniaus detaliojo plano projekto, siūlančio įteisinti nesuderinamą plėtrą (2005 05 12). UNESCO ekspertų išvados padėjo išvengti kreipimuose paminėtų grėsmių.

Mes kreipiamės dėl Vilniaus istoriniame centre esančios ypatingos viešosios kultūrinės erdvės – kino teatro „Lietuva“ (Pylimo g. 17) ir jį supančių atvirų erdvių, kurių sunaikinimą Vilniaus m. savivaldybė gali įteisinti jau artimiausiu metu – š.m. liepos mėnesio pradžioje.

Pagal šį projektą suplanuota nugriauti dabar ten esantį kino teatrą „Lietuva“ [Priedas 1], o jo vietoje bei gretimose teritorijose statyti didelio masto gyvenamąjį kompleksą su požemine 120 vietų automobilių parkavimo aikštele [Priedas 2].

Turime rimtą pagrindą manyti, kad tokio pobūdžio nauja plėtra į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 1994 m. įtrauktame Vilniaus istoriniame centre yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos 1992 m. ratifikuota Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija, pagal kurią valstybės narės yra įsipareigojusios išsaugoti jų teritorijoje esantį pasaulio paveldą bei prieštarauja viešajam interesui. Šio plėtros projekto įgyvendinimas padarytų nepataisomą žalą pasaulio paveldo vietovės autentiškumui ir vertybėms, ginamoms UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos bei Vilniaus istorinio centro kultūriniam gyvenimui.

Mūsų įsitikinimą lemia šie faktoriai:

 1. Iš esmės sumažėtų šios vietos autentiškumas:

1.1. Dėl planuojamos naujos statybos didelio masto bei užstatymo tankio ir šiai vietai nebūdingo užstatymo pobūdžio pakistų šios vietos istorinis charakteris bei vidaus erdvės:

planuojamas sklypo užstatymo tankis yra daug didesnis nei dabartinis ir šiai teritorijai yra istoriškai nebūdingas: masyvus pastatas sunaikintų istorinius Vingrių šaltinius, nuo kurių XVI a. buvo nuvestas pirmasis Vilniaus vandentiekis bei suardytų Vilniaus istorinio centro gamtinį paveldą – žaliąsias pietinių šlaitų terasas;

 nauja statyba savo aukščiu yra nesuderinama su istoriniu miestovaizdžiu, kuris, kaip vertybė, yra apibrėžtas Vilniaus istorinio centro kaip Pasaulio paveldo nominacijos dosjė. Šiuo dokumentu remiantis turi būti saugomas miestovaizdis, susiformavęs iki XVIII a. pabaigos, kuomet šioje vietoje stovėjo neaukšti rūmai, dvareliai, buvo žali šlaitai su Vingrių šaltiniais [Priedas 3], Pylimo g. driekėsi gynybinė siena;

·      tuo tarpu nauja statyba savo aukščiu derinama prie didžiausių čia stovinčių XX a. pr. ir pab. pastatų, kurie savo gabaritais jau ir taip neigiamai veikia Vilniaus istorinio centro saugomas vertybes [Priedai 4, 5];

·      vietoj istoriškai būdingo sodybinio užstatymo, kur tarp namų matomi tolimi vaizdai (ypač saugotinas Vilniaus istorinio centro ypatumas) atsirastų perimetrinis užstatymas, kuris užstotų šiandien atvirus vaizdus į istorinį Tauro kalną, jo šlaituose esančius senovinius Vingrių šaltinius.

1.2. Būtų sunaikintas netyrinėtas ir valstybės saugomas archeologinis sluoksnis statant požeminius garažus: 120 vietų po planuojamu gyvenamuoju kompleksu bei 300 vietų greta esančioje istorinėje Malkų turgaus vietoje, kuri XX a. pradžioje buvo paversta skveru.

1.3 Kiltų grėsmė gamtiniam paveldui:

·      būtų sunaikinti Vingrių šaltiniai (pirmasis Vilniaus vandentiekis, XVI a.), kurie iki šiol egzistuoja, todėl galėtų būti atgaivinti [Priedas 6];

·      būtų sunaikinta dalis dabar dar egzistuojančių istorinio Tauro kalno želdynų, kurie ypač svarbūs šioje Vilniaus istorinio centro dalyje, nutrūktų jų tarpusavio ryšys [Priedai 6, 7].

1.4. Kiltų kitos grėsmės: būtų pritraukta dar daugiau transporto, kas suintensyvintų eismą Pylimo bei aplinkinėse siaurose Vilniaus istorinio centro gatvėse. Be minėtų (1.2) 120 ir 300 vietų planuojamų garažų,  kitoje Pylimo g. pusėje Šiaulių / Žemaitijos gatvių sankryžoje jau dabar statomas 112 vietų požeminis garažas po gyvenamuoju kompleksu „Mikalojaus žiedas“

 2. Būtų sunaikinta viešoji kultūrinė erdvė:

Istoriniame Vilniaus centre gyvybiškai trūksta viešųjų kultūrinių erdvių ir visuomeninės paskirties objektų. Vieną iš nedaugelio išlikusių, „Lietuvos“ kino teatrą, drauge su jį supančiomis atviromis erdvėmis bei želdynais, kur keturis dešimtmečius vyko ir toliau galėtų vykti reikšmingi miesto kultūriniam gyvenimui renginiai, Vilniaus savivaldybė planuoja leisti sunaikinti.

Kino teatras „Lietuva“ yra art house tipo kino teatras, išsaugojęs sinefilišką Europos kino dvasią, su lankomiausiu festivaliu, 200 kv.m. ekranu, dvejomis 983 ir 85 vietų salėmis. Pastatytas 1965 m., jis yra didžiausias ir paskutinis iš 15 buvusių kino teatrų Vilniuje, vis dar išlikęs, bet šiuo metu neveikiantis, Vilniui būdingų kino tradicijų liudininkas. Planuojama nauja statyba iš visuomenės  atima šią multikultūrinio miesto erdvę, taip skurdindama kultūrinį Vilniaus istorinio centro, kaip Pasaulio paveldo vietovės, autentiškumą.

Vilniaus Akropolis, pramogų ir prekybos centre esantis, bei Coca Cola Plaza kino teatrai, esantys toli už istorinio Vilniaus centro ribų ir skirti vartotojiškai masinei kultūrai negali patenkinti nekomercinio kino rodymo poreikio šioje miesto dalyje, prarandančioje paskutines viešąsias kultūrinio bendravimo erdves.

 2005 m. Pavasarį vykusio kino festivalio „Kino Pavasaris 2005“ metu buvo surinkta 7000 Vilniaus gyventojų ir svečių parašų viešajai kultūrinei erdvei –  kino teatrui „Lietuva“ išsaugoti.

Esamas kino teatro architektūrinis sprendimas yra kontraversiškas, galbūt nederantis Vilniaus istoriniame centre. Tačiau naujai siūlomas sprendimas bus kur kas žalingesnis Pasaulio paveldo vietovei anksčiau išdėstytais padariniais.

Planuojamos naujos statybos pažeidžia LR Respublikos įsipareigojimus UNESCO saugoti Vilniaus istorinio centro ypatingą visuotinę vertę ir autentiškumą, bei LR paveldo apsaugos įstatymus, draudžiančius tokiose paveldo vertybėse naują plėtrą ir naują statybą. Dabar galiojantys teisės aktai ir įsipareigojimai UNESCO leidžia tik palaikymo, išsaugojimo bei atkūrimo darbus.

Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad susirūpinimą mums keliantis projektas yra tik vienas iš daugelio, pastaraisiais metais vykstančių ar planuojamų vykdyti Vilniaus istoriniame centre ir jo apsaugos zonoje.

 Todėl kreipiamės į UNESCO Pasaulio paveldo komitetą ir prašome:

·        įtraukti šį klausimą į Pasaulio paveldo komiteto 30-tos sesijos, vyksiančios š.m. liepos 8-16 d. Vilniuje, darbotvarkę. 

·        atkreipti dėmesį į didelę realią grėsmę, kurią Pasaulio paveldo vietovei – Vilniaus istoriniam centrui – kelia nauja plėtra ir atsakingų valdžios institucijų nesugebėjimas jos tinkamai įvertinti ir kontroliuoti

·        sesijos Vilniuje metu rasti galimybę susitikti su nevyriausybinių organizacijų atstovais tikslu geriau susipažinti su grėsmėmis, kylančiomis Vilniaus istoriniam centrui dėl ypač intensyvios nedarnios naujos plėtros.

·        inicijuoti misiją Vilniaus istorinio centro apsaugos bei išsaugojimo būklei įvertinti.

 Priedų sąrašas: 

Priedas 1         Situacijos schema su Vilniaus istorinio centro ribomis

Priedas 2         Pylimo g. 17 Teritorijos detaliojo išplanavimo sprendimai

Priedas 3         1939 m. Vilniaus miesto plano fragmentas, pažymėta Pylimo g. 17

Priedas 4, 5     Teritorijos erdvinio išplanavimo sprendimai

Priedas 6         Teritorijos želdynų schema su pažymėtais Vingrių šaltiniais

Priedas 7         Dabartinis „Malkų turgaus“ vaizdas      

Parašai:

Deputy Chairperson of Zverynas Community, Vytautas Damasevicius

Deputy Chairperson of the Green Movement of Lithuania, Janina Gadliauskiene

Ambasador at Large Ginte Damusyte

Romas Sakadolskis

Aine Ramonaite

Andrius Navickas http://www.bernardinai.lt/, Chief Editor

Darius Kuolys, Civil Society Institute

Danute Jokubeniene

Vytas Rutkauskas, Chairperson of the Cultural Association of the Palaces of Western Lithuania

Vaiva Zukiene

Gytis Luksas, Chairperson of the Union of Lithuanian Cinematographers

Kasparas Pocius, Vilnius Leftist Club

Diana Vilyte, Open Society Fund Lithuania

Ruta Pileckaite, Contemporary Art Information Centre

Lolita Jablonskiene, Manager of the National Gallery, Lithuanian Art Museum

Dovile Tumpyte

Vytautas Ankudavicius, authorized representative of Old Town Community Association “Let’s Save the Old Town”

Ona Volungeviciute

Romas Vastokas, professor, Kaunas Vytautas Magnus University

Gediminas Urbonas, Director, Public Organization “Jutempus” /El. Signature/

Margarita Kaucikaite, Architecture Students Club

Liutauras Psibilskis, Curator, Critic

Ieva Dilyte, Manager of the Department of International Relations, Lithuanian Art Muesum

Augustinas Beinaravicius, Manager, Public Organization “Involved”

Dalia Vasiliuniene, The Institute of Culture, Philosophy and Art, Scientific Worker

Gabija Surdokaite, The Institute of Culture, Philosophy and Art, Scientific Worker, Doctorate Student

Simon Rees, Curator, Contemporary Art Centre

Martinas Budraitis, Director,

Oskaras Korsunovas – Vilnius City Theatre, the Association of Stage Artists

Daiva Parulskiene, Director, Public Organization –  Music Information and Publication Centre

Ramute Rachleviciute, President of the Lithuanian Department of the International Art Critic Association

Evaldas Jansas, Member of the Council of the Lithuanian Interdisciplinary Art Creator’s Union