2007 01 25  lrt.lt

Visuomenė reikalauja atsakomybės dėl „Lietuvos“

Tūkstančiai Lietuvos piliečių, taip pat ir užsieniečių, protestuoja dėl šalies ydingos paveldosaugos sistemos, o dėl susidariusios padėties atsakingiausiu įvardijimas kultūros ministras.
 
Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat priėmė keturių piliečių skundą, kuriuo prašo panaikinti sklypo, kuriame kol kas dar stovi nebeveikiantis kino teatras „Lietuva“ detalųjį planą, mat šis esą pažeidžia šalies įstatymus, pranešė teismas.Vilniečiai taip pat laukia Vyriausybės Peticijų komisijos posėdžio, per kurį bus svarstomas visuomenės protestas dėl buvusio „Lietuvos“ kino teatro likimo ir su juo susijusio sostinės kultūros politikos formavimo, rašoma „Lietuvos žiniose“. Trečiadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė Tomo Jakučionio, Vytauto Damaševičiaus, Jūratės Markevičienės ir Gedimino Urbono skundą dėl „Lietuvos“ kino teatro. Ketvertukas prašo teismo panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą 2007 m. sausio 8 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą patvirtinti sklypo Pylimo g. 17, Vilniuje (buvusio „Lietuvos“ kino teatro teritorijoje), detalųjį planą. Kaip rašome skunde teismui, detaliojo plano projekto svarstymo metu ieškovai pastebėję, jog siūlomi plano sprendiniai ir procedūros pažeidžia Lietuvos įstatymus ir tarptautinius įsipareigojimus pagal tarptautines konvencijas. Už „Lietuvą“ be kabučių 2002 m. „Turto vystymo grupė“, priklausanti „Maxima Lt“ (buvusi „Vilniaus prekyba“) grupei, už 3 mln. Lt nupirko 92,60 proc. „Lietuvos“ kino teatro akcijų. 2005 m. šį pastatą įsigijo įmonė „Rojaus apartamentai“, kuriame apie 1 tūkst. kv. m numatyta skirti kino teatrui. Šie savivaldybės ir verslo veiksmai įžiebė ne vienus metus vykststančias protesto akcijas „Lietuvai“ išsaugoti. Lietuvos liberalų sąjūdis judėjimą „Už „Lietuvą“ be kabučių“ ir „Protesto laboratoriją“ kino teatro kultūrinei ir visuomeninei erdvei išsaugoti pavadino pilietinės visuomenės brandos pavyzdžiu, kuomet gražia idėja užsidegę piliečiai stoja į kovą su vietinės valdžios cinizmu, ir įvardijo jį metų bendruomenės akcija. Priešinasi visais frontais Piliečių protestas dėl įsišaknijusių paveldosaugos problemų, kuriame įvardyti konkretūs pažeidimai ir juos toleravę pareigūnai, nusiųstas devynioms aukščiausioms šalies institucijoms, Generalinei prokuratūrai, rašoma „Lietuvos žiniose“.Anot Valstybinės kultūros paveldo komisijos narės Gražinos Drėmaitės, sostinės bendruomenės jau pasiekė pirmųjų pergalių dėl paveldo išsaugojimo. „Tačiau kodėl tyli Kauno meras, Kauno paveldo specialistai, kai kalbama apie daugiaaukščio statybą Kauno senamiestyje?“, – klausia G. Drėmaitė. Jos teigimu, kultūros ministras atsako už Lietuvos paveldą, savo klerkų principingumą. Beje, trečiadienį šalia Vilniaus miesto savivaldybės piliečių grupė taip pat protestavo prieš miesto tarybos posėdyje vykusį sostinės bendrojo plano tvirtinimą.

http://www.lrt.lt/news.php?strid=5042&id=3120594