Reclaim
EN LT



Prezidentūra: atsakomybę dėl “Lietuvos” kino teatro turi prisiimti sostinės savivaldybė 2006-08-21

2006 08 21 delfi.lt

Prezidentūra: atsakomybę dėl “Lietuvos” kino teatro turi prisiimti sostinės savivaldybė
 
Mindaugas Jackevičius
 
Sostinės savivaldybė privalo prisiimti visišką atsakomybę šalies visuomenei dėl “Lietuvos” likimo ir ieškoti būdų šioms problemoms spręsti. Taip teigiama LR Prezidentūros atsakyme į buvusio “Lietuvos” kino teatro ir su juo susijusios kultūros politikos likimu susirūpinusių įvairių visuomeninių grupių pasirašytą peticiją.

Liepą šis kreipimasis pasiekė būrį valstybės institucijų, tarp jų ir Prezidentūrą.

Peticijoje reikalauta, kad būtų svarstoma galimybė suteikti buvusiam „Lietuvos“ kino teatrui nacionalinės svarbos statusą ir išpirkti šiuo metu privačiai bendrovei UAB “Rojaus apartamentai” priklausantį pastatą.

Joje taip pat prašyta užtikrinti, jog bus įvertinta sostinės gyventojų nuomonė dėl neatsiejamai su sostinės kultūros politika susijusio „Lietuvos“ kino teatro likimo.

Prezidentūros atsakyme rašoma, kad kreipimesi išsakyta Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo parduoti “Lietuvos” kino teatrą kritika ir šio sprendimo pasekmių įvertinimas yra pagrįsti ir svarūs.

Anot atsakymą pasirašiusios prezidento patarėjos Irenos Vaišvilaitės, visuomenę būtina išsamiai ir laiku informuoti apie planus, susijusius su miesto viešųjų erdvių pertvarkymu. Prezidentūra apgailestauja, kad šių principų nebuvo laikomasi priimant sprendimus dėl “Lietuvos” kino teatro likimo.

Į pareiškėjų protestą atsakė ir Kultūros ministerija, atsakymą pateikusi Vyriausybės Peticijų komisijai. Kultūros ministerija aiškina, kad “Lietuva”neturi kultūros paveldo požiūriu vertingų vertybių, dėl kurių būtų verta jį įrašyti į Kultūros vertybių registrą, o tuo labiau suteikti jam nacionalinės svarbos statusą.

Kitus peticijoje keltus klausimus – dėl užtikrinimo visuomenei dalyvauti priimant esminius sostinės kultūros politikos sprendimus, dėl siūlymo sustabdyti UAB “Rojaus apartamentai” vykdomą detaliojo plano rengimo procedūrą bei dėl galimybės išpirkti šiuo metu “Rojaus apartamentams” priklausantį kino teatro pastatą - Kultūros ministerija adresuoja sostinės savivaldybei.

Tačiau šiais Kultūros ministerijos atsakymais nepatenkinta dėl “Lietuvos” likimo ir su juo susijusio sostinės kultūros politikos formavimo kovojanti iniciatyvinė grupė pareiškė protestą dėl ministerijos išvadų, kuris netrukus turėtų būti įteiktas Seimui, Vyriausybei, Vyriausybės Peticijų komisijai ir Kultūros ministerijai. Skunde rašoma, jog kreipimesi nebuvo pateikti klausimai, į kuriuos atsakinėjama Kultūros ministerijos išvadose, o “Tai, kas rūpi ne tik mums, bet ir 7000 Kreipimuisi pritarusių Lietuvos piliečių, lieka be atsako”.

Vyriausybės Peticijų komisijos prašoma, kad ši kreiptųsi į Kultūros ministeriją prašydama pateikti išvadą, kurioje būtų atsakyta į Kreipimesi iškeltas problemas ir reikalavimus.

”Lietuva” vėl gali patekti savivaldybės globon?

Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros, švietimo ir mokslo departamento direktorius Algimantas Šventickas neatmeta galimybės, kad savivaldybė gali išpirkti “Lietuvos” pastatą iš dabartinių savininkų – UAB “Rojaus apartamentų”.

“Kol kas tai yra derybų objektas – ar savininkas norės pastatą parduoti, patys privatininkai tai sprendžia, tačiau yra nagrinėjamas ir šis variantas, kad savivaldybė gali vėl susigrąžinti objektą atgal ir pasirūpinti, kad išliktų nekomercinis kinas”, - DELFI teigė A. Šventickas.

Pasak A. Šventicko, jei bus patvirtintas sklypo Pylimo g. 17 detalusis planas su vieta nekomerciniam kinui, savivaldybė mąstys, kaip išsaugoti kino funkciją. Tačiau jei detalusis planas patvirtintas nebūtų, bus ieškoma kitos išeities kino funkcijai išlaikyti.

“Gal tada privatininkai nuspręs atsisakyti savo idėjos ir parduoti savivaldybei kino teatrą”, - svarstė savivaldybės atstovas.

Kovotojai nurimti nežada

Pasak “Rojaus apartamentų” atstovų, penktadienį organizuotas viešas susirinkimas dėl detaliojo plano laikomas įvykusiu ir ruošiamasi detaliojo plano tvirtinimo procedūrai. Susirinkimas tęsėsi daugiau nei penkias valandas ir užtruko iki vėlumos.

Viešo susirinkimo dalyviai skundžiasi iš anksto nebuvę supažindinti su susirinkimo darbotvarke ir tvarka, pažymi, kad susirinkimas truko pustrečios valandos be pertraukos, nebuvę atsižvelgta į pasiūlymą perkelti svarstymą į kitą dieną, taip pat neatsižvelgta į pasiūlymą reglamentuoti susirinkimą.

Iki pabaigos išbuvę 26 susirinkimo dalyviai pasirašė pareiškimą, kuriame skelbia nesutinkantys su detaliojo planavimo sprendiniais ir prieštaraujantys pastato tūrio ir viešosios erdvės keitimui.

Kol pastato savininkai ruošiasi detaliojo plano tvirtinimui, “Lietuvos” kovotojai nežada nurimti – lauks atsakymų dėl pateiktų detaliojo plano planavimo siūlymų ir jei šie netenkins - skųs.

http://whatson.delfi.lt/news/film/article.php?id=10436511